Pirmoji ekskursija
Antradienį (rugsėjo 30 d.) II G klasės mokiniai buvome nusiteikę pakiliai. Juk vykome į pirmąją šiais mokslo metais ekskursiją. O ją planavome ir jos laukėme dar nuo vasaros. Nors tai kelionė į Vilnių, kelias neprailgo. Nuobodžiauti neleido klasės auklėtoja, parengusi mums „proto mankštą" ir uždavinėjusi klausimus apie prieš tai dieną vykusią neįprastą pamoką su aktoriumi R. Lukšu, viešėjusiu pas mus jau trečią kartą. Šįkart jis mums skaitė garsiosios J. Marcinkevičiaus trilogijos „Mindaugas. Mažvydas. Katedra" ištraukas, pristatė jų istorines aplinkybes. Tad viktorinos metu prisiminėme, įtvirtinome ir praplėtėme žinias apie tai, ką šiek tiek žinojome.
Jau prieš atvykdami į Vilnių buvome pasiskirstę į dvi grupes. Vaikinai su istorijos mokytoju D. Tvardausku lankėsi Karo technikos muziejuje, kur eksponuojami Lietuvos kariuomenės technikos pavyzdžiai nuo 1990 m., o mes, mergaitės, viešėjome P.Gudyno restauravimo centre. Čia vyko edukacinė pamoka „Restauratorius: jo darbo vieta, įrankiai ir darbo objektai". Pradžioje susipažinome su centro įkūrimo istorija, jo struktūra (čia įsikūrę tapybos, keramikos, metalo, tekstilės ir kt. restauravimo skyriai, mokslinis tiriamasis centras, dirba apie 80 darbuotojų), restauravimo kryptimis, tikslais, centro įkūrėjo Prano Gudyno nuopelnais Lietuvos kultūros istorijai. Po įvadinės dalies konferencijų salėje lankėmės atskiruose centro skyriuose, kur turėjome galimybę pamatyti restauratorių darbo vietas, paliesti darbo įrankius, susipažinti su medžiagomis ir priemonėmis, jų paskirtimi restauruojant vieną ar kitą daiktą (o jie tikrai įvairūs ). Galėjome stebėti net patį restauravimo procesą, pvz. matėme, kaip atkuriamas XVIII a. gobelenas, atliejamas tarpukario laikotarpio puodelis, restauruojami seni paveikslai. Stebėjomės, kaip sudarkyti, laiko, oro bei saulės spindulių paveikti ir sugadinti kūriniai vėl prikeliami naujam gyvenimui, kiek laiko, žinių, darbo ir kantrybės reikia restauratoriui, kad muziejų ir parodų lankytojai vėl galėtų grožėtis meno kūriniais. Sužavėjo darbuotojų meilė ir atsidavimas savo darbui, dėmesys mums. Sužinojusi, kad atvykome iš Zarasų rajono, tapybos darbų restauravimo specialistė išpakavo jau restauruotą ir paruoštą muziejui išsiųsti Antano Žmuidzinavičiaus paveikslą „Zarasai" (1938 m.), supažindino su šio paveikslo restauravimo istorija ir ypatumais. Supratome, kad restauratoriaus darbas - ne kiekvienam, visų pirma, tai - labai kruopščiam, kantriam, nuosekliam, smalsiam, menu, istorija, chemijos mokslu besidominčiam.
Ir pagaliau teatras! Dauguma mūsų Jaunimo teatre ir apskritai teatre buvome pirmą kartą. Žiūrėjome garsaus XVI – XVII a. anglų dramaturgo Viljamo Šekspyro komediją „Užsispyrėlės sutramdymas". Dar pirmadienį, prieš ekskursiją, lietuvių kalbos pamokoje mokytoja R. Kėblienė mus plačiau supažindino su autoriumi, jo kūryba, komedijos turiniu, pagrindinėmis idėjomis, spektaklio recenzijos rašymo reikalavimais (recenziją taip pat rašysime), taigi spektaklį žiūrėjome pasiruošę. Žinomi aktoriai, puiki vaidyba, nenuobodus turinys, tiesiog puikus spektaklis! Šis įspūdis dar liks ilgam, o spektaklį aptarėme per dar vieną lietuvių kalbos pamoką. Iš teatro į autobusiuką grįžome pro garsiuosius Aušros vartus, o grįždami grožėjomės vakariniu Vilniumi ir jau planavome, ką norėsime pamatyti kitą kartą.
Rasa Dainytė
Juozo Gruodžio gimnazijos
II G klasės mokinė
