Vienijo vokiečių kalba ir Baltijos jūra
- Informacija
- Paskelbta: 2013 spalio 30, Trečiadienis 09:03
"SOSostsee" arba ,,SOS- Baltijos jūra" – taip vadinosi šešių dienų trukmės tarptautinė vokiečių kalbos stovykla, kurioje laimę dalyvauti kartu su dar 14 moksleivių iš Lietuvos ir 15 moksleivių iš Latvijos turėjau ir aš, Antazavės Juozo Gruodžio vidurinės mokyklos devintos klasės moksleivė Gintarė Matulevičiūtė. Tik prieš tai – anketa, kurią turėjau užpildyti, ir vokiečių kalbos mokytojos J. Vainikevičiūtės padrąsinimas „Gintare, bandyk".
Stovyklą organizavo Getės institutas, ji vyko Klaipėdoje ir Ventspilyje, o jos pagrindinė tema - Baltijos jūros saugojimas. Šios stovyklos metu tyrėme Klaipėdos ir Ventspilio Baltijos jūros pakrančių vandens mėginius, sužinojome, kuo ji užteršta, mąstėme, kaip jai galima padėti. Vienas iš vadovų (Jan Quilitsch) šiam projektui sukūrė apie Baltijos jūrą ir jos problemas labai gražią ir lyrišką dainą „Sie will deine Liebe" („Jai reikia tavo meilės"), pagal kurią Baltijos jūros pakrantėje kūrėme muzikinį klipą, pritardami mušamaisiais, t. y. žirniais pripildytomis skardinėmis (jos dažna šiukšlė Baltijos jūroje ir jos pakrantėje), mušdami ritmą į skardinius ir plastmasinius kibirus išgavome puikų jos skambesį.
Ypač įdomi buvo rugsėjo 24-oji diena: į veiklą įtraukėme ir vietinius moksleivius iš ,,Žemynos" bei Vytauto Didžiojo gimnazijų, kartu rinkome šiukšles iki pat Klaipėdos prekybos ir pramogų centro ,,Akropolis" bei jas rūšiavome. Prekybos centre bandėme įkalbėti ir įtikinti praeivius atsisakyti plastmasinių maišelių, siūlėme vietoj jų mūsų dekoruotus medžiaginius maišelius, prašėme darbuotojų patalpinti mūsų sukurtus plakatus, raginančius saugoti Baltijos jūrą, na, o iš plastmasinių maišelių pagamintais kamuoliais žaidėme labai smagų žaidimą, panašų į futbolą, tik jo taisyklės buvo šiek tiek kitokios.
Mokėmės Morzės kodo – taškų ir brūkšnių kalbos, išbandėme įvairių žaidimų, kurių metu labiau pažinau kitus stovyklos dalyvius, o jie labiau pažino mane, daug šnekėjomės apie savo laisvalaikį ir pomėgius. Dalyvavome ekskursijoje po gėlėmis ir spalvotomis karvių skulptūromis išpuoštą Ventspilį, aplankėme Klaipėdą, Gintaro muziejų Palangoje. Gavę specialius sietus, patys ieškojome tikrų gintarų Baltijos jūroje ir jos pakrantėje, tiesa, tik ne kiekvienam sekėsi.
Ir beveik visa veikla – vokiečių kalba, na, o ten kur jos žinių pritrūko gelbėjo anglų kalbos žinios. Taip beveik savaitę tobulinau savo vokiečių kalbą bei naudojausi galimybe savo žinias pritaikyti praktikoje.
Nors nuo stovyklos pabaigos praėjo mėnuo, vis dar gyvenu jos įspūdžiais. Atmintyje šilti prisiminimai apie vadovus (jais buvo patyrę gimtakalbiai vokiečiai bei vokiškai kalbantys pedagogai), moksleivius iš Latvijos ir naujus draugus iš Lietuvos. Visus mus vienijo meilė vokiečių kalbai ir Baltijos jūrai. Stovykla man buvo ir galimybė, ir rimtas išbandymas: juk turėjau progą išmokti, patirti daug naujų dalykų, pažinti save ir dirbantį šalia, o kartu ir patikrinti save įvairiose netikėtose situacijose, įvertinti, ką jau galiu ir moku , ir kur dar turiu pasistengti. Dabar gyvenu dar didesniu noru mokytis vokiečių kalbos ir mintimi apie projektą Baltijos jūros tema savo mokykloje.
Gintarė Matulevičiūtė
Antazavės Juozo Gruodžio vidurinės mokyklos
9 klasės mokinė
