Paminėjome Baltų vienybės dieną
- Informacija
- Paskelbta: 2017 rugsėjo 26, Antradienis 10:33
2017 – ieji metai Lietuvoje paskelbti piliakalnių metais, o rugsėjo 22 –ąją minima Baltų vienybės diena. Mes taip pat nutarėme pažymėti šiuos metus - aplankyti Antazavės apylinkių piliakalnius ir prisiminti čia gyvenusius mūsų protėvius baltus.
Penktadienio vakarą (rugsėjo 22 d.) I – IV gimnazijos klasių mokiniai ir grupė mokytojų aplankėme tris Antazavės seniūnijoje esančius piliakalnius (viso jų – šeši). Po senovėje baltų (šiose vietovėse sėlių) gyventas vietas vedžiojo bei legendas apie piliakalnius pasakojo mano tėtis - Antazavės kultūros namų darbuotojas Gytis Gruzdas.
Pirmasis mūsų aplankytas piliakalnis buvo Pakačinės, kitaip dar Dembų, stūksantis Antazavės šile. Išklausę įdomią legendą apie piliakalnį ir paleidę dangaus žibintą išvykome į kitus du. Mūsų laukė Velikuškių I ir Velikuškių II (Sala).
Velikuškių I piliakalnyje uždegėmė laužą - taip prisijungėme prie Baltų Vienybės ugnies sąšaukos.. Visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį, žemes, gyvastį, gyvenimo būdą. Šiais metais sąšaukoje dalyvavo daug baltų palikuonių - lietuviai, latviai, baltarusiai. Visi jie ant piliakalnių sutartu laiku uždegė ugnį ir tokiu būdu pagerbė savo protėvių atminimą. Smagu, kad sąšaukos žemėlapyje buvo pažymėtas ir mūsų piliakalnis.
Čia, prie piliakalnio, smagiai dainavome lietuviškas dainas, atsakinėjome į viktorinos klausimus, kurstėme ugnį, leidome dangaus žibintus, vaišinomės namine duona, gira, mėtų arbata. Puikią nuotaiką lydėjo ir gražus rudeniškas oras, niekas neskubėjo namo, o danguje sužibusios žvaigždės buvo tarsi tą vakarą prakalbintų piliakalnių akys. Ši iškyla buvo ne tik turiningai praleistas laikas, bet ir šiltas pasibuvimas kartu, prisilietimas prie baltiškų šaknų, netradicinė tautos istorijos ir pilietiškumo pamoka ir dar vienas prasmingas žingsnis pasitinkant mūsų valstybės šimtmetį.
Gailė Gruzdaitė, I g klasės mokinė
