Žygis dviračiais po Gražutės regioninį parką
- Informacija
- Paskelbta: 2018 birželio 11, Pirmadienis 09:11
Mes, šeštokai, esame smalsūs ir aktyvūs, todėl sugalvojome išvyką su dviračiais. Noras pažinti savąjį kraštą ir kartu pabūti su klasės draugais mus nuvedė į Gražutės regioninį parką. Norėjome šiuos mokslo metus užbaigti linksmai ir prasmingai.
Gegužės 5 dieną atvykome į Salaką. Mus pasitiko ir visą kelią lydėjo Sartų – Gražutės regioninio parko vyr. specialistas, kraštotvarkininkas Osvaldas Visockas. Žygį pradėjome Salako miestelyje, aplankėme švenčiausios Marijos sopulingosios akmeninę bažnyčią. Susipažinome su bažnyčios statybos ir miestelio istorija. Toliau žygis tęsėsi prie pirmosios mokyklos, kurią įsteigė Antanas Podėrys, kuris buvo ir Lietuvos aušrininkas.
Kitas objektas, kuris sukėlė daug įvairių emocijų, buvo Kartuvių kalnelis. Pasakojama, kad baudžiavos laikais čia stovėjusios kartuvės, ponai prasikaltusius baudžiauninkus bausdavo mirtimi pakariant. Nuo to kalnelis ir gavo pavadinimą. Šalia Salako pilkapių, kurių šiose apylinkėse netrūksta, yra Napoleono akmuo. Legendos pasakoja, kad čia Napoleonas ilsėjosi ir pietavo, tačiau tai yra tik gražus pasakojimas. Napoleonas pro šias vietas niekada nekeliavo. Manoma, kad akmuo su ženklais yra XII – XIII a. kunigaikščių valdų riboženklis. Vėliau pasiekėme Antalieptės marias. Sunku patikėti, kad marios užtvindė 26 ežerus, jose yra apie 150 salų. Toliau žygis tęsėsi per mišką, kuriame prieš dešimtmetį buvo gaisras. Vadovas mums papasakojo apie gaisro poveikį augalams, gyvūnams ir miško biologinei įvairovei. Kita maršruto stotelė buvo Tiltiškės. Tiltiškių vandens malūnas mena daug. Anksčiau čia suko girnas, malė miltus, pjovė lentas. Čia įsižiebė pirmoji elektros lemputė Zarasų krašte. Tai buvo malūnas, gaminęs elektros energiją. Čia buvo įsikūręs energetikos muziejus. Dabar čia veikia radijo imtuvų muziejus. Mus pasitiko šio muziejaus šeimininkas Dalius Bučenka. Apžiūrėjome eksponatus, klausėmės vinilinių plokštelių. Klausėmės muzikos, kuri kažkada patiko mūsų tėvams, patiko ir mums. Muziejaus šeimininkas labai įdomiai pristatė savo kolekciją. Paskui jis mus pakvietė į kiemelį, kuriame mes pietavome, kepėme dešreles. Pailsėję ir užkandę leidomės į kelią. Paskutinis mūsų taškas buvo gražutės regioninio parko lankytojų centras. Čia mus pasitiko „Jūrų muziejaus“ įkūrėja Vida Žilinskienė. Muziejus, kuris yra labiausiai nutolęs nuo vandenyno, jūros muziejus. Tai unikali per 30 metų kaupta jūros gyvūnų, koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija. Muziejuje išgirdome apie nuodingas kriaukles, gydomuosius sepijų miltelius, pamatėme gausybę neregėtų jūros gelmių gyventojų.
Pavargome, bet praturtėjome. Ačiū visiems, kas padėjo mums šiame žygyje.
Junona Labutytė, 6 klasės mokinė
