Išvyka į teatrą
- Informacija
- Paskelbta: 2019 spalio 11, Penktadienis 20:21
Jau praėjusių metų pabaigoje galvojome apie šią ekskursiją. Žinojome, kad rudenį norime nuvažiuoti į kokį nors spektaklį. Todėl tik grįžę iš vasaros atostogų pradėjome ieškoti, kur važiuosime. Galiausiai nusprendėme nuvykti į Vilniaus kamerinio teatro pastatytą tragikomediją „Kai žmonės vaidino Dievą!..". Taigi spalio 8 dieną IIIg ir IVg klasių mokiniai išvykome į kelionę.
„Kai žmonės vaidino Dievą!.." - sukrečianti žydų genocido istorijos dalelė, patirta ir įamžinta trylikametės mergaitės. Tačiau tai pasakojimas pirmiausia apie paprasčiausios gyvenimo kasdienybės ilgesį visuotinės baimės fone. Apie viltį, meilę ir mirtį. Apie siaubą ir skausmą, kurį karo metais teko išgyventi įvairių tautų žmonėms. A. Frank istorija - ypatinga, kartu ir viena iš daugybės.
1942-iais Ana savo dienoraštyje rašė: „Man atrodo, kad trylikametės mergaitės pamąstymai bus niekam neįdomūs.“ Ji klydo. Jaunos žydaitės dienoraštis, rašytas Antrojo pasaulinio karo metais, buvo išverstas į 60 skirtingų kalbų, pagal jį sukurta keletas kino filmų, statomi spektakliai.
XX amžiuje naciai taip įsijautė į dievų vaidmenį, kad jie nusprendė, jog vieni žmonės gali gyventi, o kiti - turi mirti, ir šį dievišką planą uoliai vykdė. A. Frank ir dar septyni „neverti gyventi“ žydai dvejus metus slapstėsi palėpėje įrengtoje slėptuvėje Amsterdame. Vaidinusieji dievus juos surado likus mėnesiui iki išvadavimo...
Šis spektaklis paliko ypatingą įspūdį. Publiką sudarė daugiausia moksleiviai, todėl reakcija ir salės atmosfera buvo visai kita, negu anksčiau matytuose spektakliuose. Retkarčiais buvo„ mėtomos“ replikos, meilės scenose – audringi plojimai, bet svarbiausia, kad viskas buvo vietoje ir laiku. Neapsieita ir be ašarų. Daugumai tragiška pabaiga buvo jau žinoma, bet žiūrėdami spektaklį turėjome progą dar kartą prisiminti apie skaudų istorijos laikotarpį, iš kurio galima tik pasimokyti. Mes likome sužavėti aktorių vaidybos, sėdėjome pirmoje eilėje, todėl galėjome matyti kiekvieną akies žvilgsnį, varvantį prakaito lašelį ar šypsnį, atsiradusį dėl publikos reakcijos.
Tikrai nesigailime, pasirinkę šį spektaklį. Be skaudžios pabaigos buvo ir šviesių akimirkų, juoko, todėl viskas susidėjo į gero spektaklio visumą.
Spektaklis „Kai žmonės vaidino Dievą!“ – kultūros paso teikiama paslauga. Labai dėkojame už galimybę jį pamatyti mokyklos direktorei ir IIIg klasės auklėtojai.
Gailė Gruzdaitė, IIIg klasės moksleivė
