Diena Kernavėje
- Informacija
- Paskelbta: 2024 rugsėjo 16, Pirmadienis 08:53
Ketvirtadienį (rugsėjo 12 d.) 6-os ir 7-os kl. mokiniai, vykome į Kernavę. Čia praleidome visą dieną, kadangi turėjome įvairių veiklų. Viena iš jų buvo istorijos pamoka ,,Kernavė –XIII a. gyvenvietė“. Apie Kernavės gyvenvietės istoriją – kaip ji atsirado, keitėsi ir išnyko sužinojome lankydamiesi Kernavės archeologinės vietovės muziejuje, o kaip čia gyveno žmonės, kuo jie vertėsi, kodėl šią gyvenvietę galima vadinti miestu ir kodėl jo pastatai buvo mediniai, o ne mūriniai aiškinomės apsilankę atkurtame mieste edukaciniame užsiėmime ,,Viduramžių miestas“. Čia aplankėme net tris sodybas, kartu su gide Deimante nustatėme, kokiais amatais jie vertėsi, įvertinome jų gyvenimo sąlygas, o ištyrinėję šios vietovės reljefą, supratome, kodėl čia kūrėsi gyventojai.
Ne tik sužinojome piliakalnių pavadinimus, bet ir į juos įkopėme, o įkopę galėjome pasigrožėti nuo piliakalnių atsivėrusiais vaizdais. Grįžę į muziejų ir pasiskirstę grupėmis atlikome įvairias istorijos mokytojų paruoštas užduotis - taip susipažinome su šio muziejaus eksponatais – šioje teritorijoje rastais archeologų radiniais.
Išvykos metu susipažinome su dviem profesijomis – archeologo ir restauratoriaus darbu. Muziejuje pamatėme ne tik kaip atrodo archeologinė perkasa – archeologų darbo vieta, bet ir pamatėme jų darbo įrankius, priemones, galėjome pasižiūrėti filmą, kaip dirba archeologai.
Apsilankę muziejuje esančioje restauravimo laboratorijoje susitikome su šios laboratorijos darbuotoja, kuri pristatė restauratoriaus profesiją ir radinių restauravimo procesą. Dabar žinome, kaip patenka radiniai į muziejų, kokį kelią jie turi nueiti, ką reiškia radinį ,,užkonservuoti“, kaip jį atkurti ir išsaugoti. Be to, apžiūrėjome restauratorių darbo vietą, įrankius, su kuriais jie dirba, uždavėme mums rūpimus klausimus.
Be to, aplankėme Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, šalia jos esančią koplytėlę, mauzoliejų ir, žinoma, ieškojome Kernavės miestelio talismano ir turistų numylėtinio – katino ryžiko, vardu Naglis. Dar vykdami į Kernavę sužinojome jo istoriją, ją mums papasakojo mokytoja Jovita. Ne tik ieškojome, bet ir suradome, o neabejingi Naglio gerovei dar ir vieną kitą eurą paaukojo...
Atlikę visas užduotis laiką visi kartu leidome ant Balto kalno – Neries upės skardžio, nuo kurio atsiveria nuostabus gamtovaizdis. Čia surengėme pikniką, žaidėme įvairius žaidimus, bendravome ir grožėjomės Neries vingiais.
Ši ekskursija man labai patiko... Daug laiko praleidome gamtoje, labiau pažinome vienas kitą ir pamatėme, sužinojome ir patyrėme daug naujų dalykų.
Dėkojame mokyklos direktorei Aldonai Svidinskienei už sudarytas sąlygas mokytis ne mokykloje ir ne iš vadovėlių, už galimybę mokytis kitur ir kitaip.
Rusnė Buivydaitė, 6 kl. mokinė
Jovita Vainikevičiūtė, istorijos mokytoja
