Baltų vienybės dienai
- Informacija
- Paskelbta: 2024 rugsėjo 24, Antradienis 08:43
Jau keletą metų Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinės mokyklos mokiniai pažymi rugsėjo 22-ąją švenčiamą Baltų vienybės dieną. Šiemet artėjant šiai progai rugsėjo 17-18 d. organizavome ugdymo veiklas 5-7 kl. mokiniams. Siekdami ugdymosi proceso patrauklumo visas veiklas rengėme netradicinėse aplinkose.
5 kl. mokiniams buvo surengta išvyka prie Velikuškių II piliakalnio.Čia istorijos mokytojas Darius Tvardauskas vedė pamoką ,,Piliakalniai – baltų kultūros paveldas“. 6 kl. mokiniai vyko į Antalieptės apylinkes - Šavašos pažintinį taką Lūžų miške, kur mokiniai dalyvavo istorijos pamokoje ,,Ką mums paliko baltai?“. Ją organizavo istorijos mokytoja Jovita Vainikevičiūtė. 7 kl. moksleiviai kartu su klasės vadove Laima Mažiuliene leidosi į žygį dviračiais ,,Baltų takais“.
Esame tikri, kad mokiniai praplėtė savo pažinimo, pilietiškumo, kultūrinę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.
Dalinamės mokinių įspūdžiais apie veiklas:
Trečiadienį man ir mano klasės draugams istorijos pamoka vyko prie Velikuškišių II piliakalnio. Iš pradžių sustojome prie informacinio stendo ir išsiaiškinome apie šį piliakalnį ir medines Lietuvos pilis. Po to kopėme ant piliakalnio. Čia mokytojas mums papasakojo, kur ir kaip buvo įrengiami piliakalniai, kaip čia nuo priešų slėpdavosi baltai. Dar sužinojome, kad Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių – daugiausia pasaulyje! Išgirdome, kad netoli yra ir kitas, Velikuškių I piliakalnis. Apie jį pasakojama daug legendų. Man patiko legenda apie gražią mergaitę, vaikščiojančią su katiliuku... jeigu paliestum tą katiliuką, gautum visą lobį. Nusileidę nuo piliakalnio pasiskirstėme į grupes ir atlikome mokytojo parengtas užduotis. Užduotys buvo sunkios, bet sužinojome daug naujo apie baltus, jų dievus ir verslus.
Pamokos pabaigoje važiavome prie seno Bradesių ąžuolo. Čia mokytojas papasakojo, kad mūsų protėviai senovėje garbino ąžuolus, jų nekirto. Kartu perskaitėme tekstą apie ąžuolus senovėje. Mes visi apkabinome ąžuolą, prisiglaudėme prie jo kamieno. Mes sužinojome, kad taip darė mūsų protėviai, kai norėdavo nusiraminti ar išsigydyti ligas. Truputį pavargę, bet įdomiai praleidę laiką, grįžome į mokyklą.
Neitas Komka, 5 kl. Mokinys
Ketvirtadienį mano klasės mokiniai istorijos dalyko mokėsi ne klasėje, o gamtoje. Mokėmės neįprastoje vietoje - Lūžų miške. Čia vyko istorijos pamoka ,,Ką mums paliko baltai?“. Ji prasidėjo ant Lūžų piliakalnio. Pakartoję, kaip ir kada susidarė baltai, genčių pavadinimus, turėjome atlikti užduotis. Viena iš jų - žemėlapyje pažymėti, kur, kokia baltų gentis gyveno. Daugiau sužinoję apie ši piliakalnį ir pasiklausę senųjų baltų dainų - sutartinių, leidomės ieškoti Lūžų akmens. Žinojom, jog šis akmuo yra nepaprastas, tad buvo smalsu jį surasti. Manoma, kad prie jo buvo meldžiamasi ir aukojama dievams. Čia atlikom užduotis apie baltų dievus, išsiaiškinome, kokią sritį koks dievas globojo. Dirbome grupėmis arba poromis, o suskaičiavę taškus, sužinojome, kam labiausiai sekėsi.
Istorijos mokytoja Jovita papasakojo apie tai, kiek svarbūs mūsų protėvių gyvenime buvo medžiai, ypatingai ąžuolai. Be to, buvo smagu pažinti Šavašos upelį – pamatyti, kokia akmenuota jo vaga, kai nusenka vanduo ir kokie statūs ir aukšti jo šlaitai.
Linksma buvo klausytis dainų, pašūkauti ir palenktyniauti. Tą dieną sužinojau ne tik daugiau apie baltus ir jų gyvenimą, bet ir ką jie mums paliko iki šių dienų. Taip pat labai džiaugiausi, kad tokią šiltą dieną galėjau mokytis medžių pavėsyje. Aš tikiuosi daugiau tokiu pamokų, kur galėčiau mokytis ne klasėje.
Gabija Navickaite, 6 kl. mokinė
